Vasario mėnesį „1 kūrinio galerijoje“ žiūrovų dėmesį traukė abiturientės Orinta Tursaitė tapybos darbas. Atidarymas, sukvietęs bičiulių ratą, buvo šiltas, ramus ir jaukus, kaip ir pati jo iniciatorė - Orinta. Šešiakampio formos drobė primena namuose kabantį veidrodį. Juodas paveikslo fonas panardina žiūrovą į gilumą, iš kurios išnyra blyškus žmogaus siluetas. Žmogus atsitolinęs, nematyti aiškaus veido, tarsi nelinkęs įsižiūrėti pats į save. Su kokiomis mintimis, klausimais ar abejonėmis susiduria ši būtybė?

Raudoni delnų atspaudai ant veidrodžio siunčia žinią, jog yra dalykų, kurie kelia nerimą, baimę ar net grėsmę. Nematoma riba atskiria veikėją nuo realaus pasaulio, o rankos iš išorės tarsi bando įveikti šią slegiančią nematomą sieną. Mažos kompozicijos detalės, sutilpusios ant nedidelių drobės gabalėlių, mažų pagaliukų, tuščiavidurio kvadratėlio, kalba apie veikėjo emocinę būseną – jo pasaulyje daug nežinomybės, abejonės, sumišusių jausmų. Net potėpiai padeda kurti šio paveikslo atmosferą.

Koks įvykis galėtų šią veikėjo būseną perkeisti? Gal praskaidrėjęs pavasario dangus gali pakeisti šią būseną? Gal kažkieno rankos gali įveikti skiriančią sieną? Tai - akimirkos paveikslas, tiksliai fiksuojantis neapibrėžtumo būseną.

Smagu, jog apie savo emocines patirtis galima kalbėti meno forma, padėti ir kitiems suprasti savo jausmus. Dėkojame Orintai už drąsų ir subtilų žvilgsnį į save ir gebėjimą tai perteikti meno kalba. Šiuo darbu dar galite pasigrožėti keletą dienų, o netrukus jus kvies naujas kūrybinis susitikimas.

Orinta mums padovanojo ir savo kūrybos eilėraštį.