2022 m. balandžio 11–15 d. Suomijoje, Lieto mieste įsikūrusioje Liedon Lukio vidurinėje mokykloje, su darbo stebėjimo vizitu lankėsi anglų kalbos mokytoja Alina Žvirblienė ir informacinių technologijų mokytoja Aldona Tylaitė. Tai viena iš

Anykščių Jono Biliūno gimnazijos vykdomo Easmus + bendrojo ugdymo darbuotojų mobilumų mokymosi tikslais projekto ,,Inovatyvūs mokymo metodai aktyvių mokinių ugdymui“ veiklų.

Vizito metu Liedon Lukio mokykloje bendraujant su bendruomenės nariais, mokyklos direktoriumi, mokytojais, mokiniais daug sužinota apie Suomijos švietimo sistemą, kuri pripažinta geriausia pasaulyje.

Vaikai Suomijoje gauna puikią pradžią. Prie puikių rezultatų prisideda ir tai, jog mamos gauna 4 mėnesius motinystės atostogų su galimybe pratęsti jas iki metų  mokant visą prieš tai gautą atlyginimą visus metus. Atostogų gali išeiti ir tėčiai.

Suomijoje taip pat veikia priešmokyklinės įstaigos, kuriose visos auklėtojos turi turėti bakalauro laipsnį. Šios įstaigos yra nemokamos visiems. Darželis tai vieta, kurioje vaikas gali žaisti, mokytis, susirasti draugų. Jei nori, vaikas gali išmokti ir skaityti, ir rašyti jau darželyje. Tiesa, tai nėra privaloma. Taigi, sulaukęs septynerių metų vaikas jau turi puikius pagrindus ir gali eiti į mokyklą.

Valstybė mokytojais pasitiki, jie gali išbandyti naujus mokymosi metodus. Matematikos mokytis lauke, arba dirbti kartu su kitu mokytoju taip integruojant dalykus. Jie tam turi ir kompetencijų, ir laiko, ir sprendimo priėmimo galią.

Tik pradinėse klasėse mokiniai rašo rašikliais, vėliau prasideda darbas kompiuteriu. Mokiniai visą mokomąją medžiagą gali pasiekti skaitmeninėje erdvėje. Popierinių vadovėlių atsisakyta dėl didelių kainų ir ekologijos. Mokyklos turi elektroninę sistemą Vilma. Tai ne tik dienynas, bet ir prieiga prie skaitmeninių mokymosi išteklių. Mokslo metų pradžioje mokytojai pateikia informaciją direktoriui, kurio leidėjo vadovėlių pageidautų. Užsakymai vyksta centralizuotai, perduodant duomenis tiesiogiai švietimo ministerijai.

Mokytoju Suomijoje pasitikima besąlygiškai. Pagal statusą visi jie yra lygūs.

Mokyklos administracija – direktorius. Jam susirgus, paskiriamas pavaduojantis mokytojas. Raštininkė atvyksta į darbą tik du kartus per savaitę. Buhalterinė apskaita centralizuota. Mokyklose atsisakyta popierizmo, visi dokumentai rengiami tik skaitmeniniu formatu. 

Šalyje didelis finansavimas skiriamas tiems, kuriems mokytis sunkiau. Suomiai investuoja daug pinigų tam, kad tiems, kurie patys sau negali padėti, būtų padėta. Vaikai, kuriems sunkiau mokytis, iškart sulaukia pagalbos. Visos bėdos išsprendžiamos iki 9 klasės.

Suomijoje nėra visiems viešai prieinamų mokyklų rezultatų, pavyzdžiui, kaip tos mokyklos mokiniai išlaikė baigiamąjį egzaminą (jis yra privalomas visiems, baigiantiems mokyklą). Šiuos rezultatus turi tik Švietimo ministerija Suomijoje ir pagal juos bando silpnesnėms mokykloms padėti. Pagrindinė suomiškų mokyklų idėja – visos jos turi būti vienodai geros ir tėvai neturi rinktis mokyklų pagal jų „gerumą“. Tokia informacija viešai nėra prieinama.

Suomijoje daug labiau vertinamas darbas kartu, o ne konkurencija. Visi stengiasi, kad mokyklų sistema Suomijoje kuo geriau įgyvendintų savo tikslus, todėl naujos ir sėkmingos praktikos vienoje mokykloje greitai atkeliauja ir į kitą.

Maždaug 16-os metų (10 klasėje) suomiai turi pasirinkti, kur toliau norėtųsi mokytis. Pasirinkti galima iš dviejų variantų – profesinės mokyklos ir mokyklos, ruošiančios universitetui. Pastarojo tipo yra Liedon Lukio mokykla.

Lieto mieste gyvena ~20 tūkstančių gyventojų. Jame yra 5 mokyklos (pradinė, dvi pagrindinės, viena su profesiniu mokymu ir viena, ruošianti universitetui). Visos jos sutelktos vaizdingoje miesto vietoje ir turi bendrą biblioteką, valgyklą ir sporto kompleksą su baseinu, treniruoklių, šokių bei krepšinio salėmis, stadionu.

5 dienų trukmės darbo stebėjimo vizite Suomijoje buvo susipažinta su Liedon Lukio mokyklos sėkmingos veiklos modeliu, inovatyviais mokymo(-si) metodais, darbo formomis ir būdais, įsivertinimo tvarka, mokyklos mikroklimatu, bendruomenės narių bendravimo ir bendradarbiavimo formomis.

Liedon Lukio mokykloje Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokytojos stebėjo anglų ir švedų kalbų, matematikos pamokas įvairiose klasėse. Anglų kalbos pamokose vyravo darbas grupėse, vyko įvairios diskusijos. Švedų kalbos pamokoje išklausyto teksto supratimą mokytoja tikrino Kahoot testu.

Matematikos pamokose mokiniai stebino puikiomis dalyko žiniomis ir gebėjimu taikyti informacinių technologijų įgūdžius, braižant funkcijų grafikus, rašant matematines formules elektroninio vadovėlio pratybose.

Visi mokyklos kabinetai aprūpinti puikia vėdinimo sistema, projektoriais, išmaniosiomis lentomis, kalbų kabinetai – aukštos kokybės audio sistemomis.

Kas dvi savaites mokytojai susirenka pasitarti darbo klausimais, išspręsti iškilusias problemas.

Vizito metu labai daug bendrauta su mokiniais ir diskutuota su mokytojų bendruomene apie švietimo skirtumus bei panašumus Suomijoje ir Lietuvoje. Mokytojai pasidžiaugė, kad tik jų mokyklose dėstomas modulis apie sveiką mitybą ir gyvenseną. Iš 250 mokinių tik du rūko. Jaunimas skatinamas kuo daugiau judėti. Dauguma mokinių į mokyklą atvažiuoja dviračiais arba ateina pėsčiomis. Suomijoje atsisakyta religijos dėstymo. Tai palikta bendruomenių žiniai.

Vizito metu apsilankyta bibliotekoje, sporto komplekse, stadione, valgykloje bei mokytojų poilsio ir darbo kabinetuose, dalyvauta popamokinėje veikloje.

Ši įdomi patirtis pagilino mokytojų bendrąsias bei dalykines kompetencijas, pagerino socialines, kalbines ir kultūrines kompetencijas; išaugo globalaus pasaulio suvokimas, įgyta drąsos ir pasitikėjimo, pakilo savivertė; atsirado motyvacija tolesniems darbams; susipažinta su gerosios patirties pavyzdžiais Suomijoje.

 

Anykščių Jono Biliūno gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Aldona Tylaitė