Jau kuris laikas „1 kūrinio galerijoje“ žiūrovų akį traukia Gabrielės Zizirskaitės (IId) tapybos darbas. Atrodo paprastas natiurmortas su keletu vaisių, tačiau jo poveikį žiūrovas pajus stovėdamas čia pat prie darbo. Kompozicijos centre – puikiai ištapytas, prinokęs, gilių raudonų atspalvių granatas. Vaisių grupę papildo geltoni, oranžiniai apelsinai ir mandarinai. Vaisiai „įsitaisę“ ant plastiškos formos audinio, savo abstrakčiomis formomis, sukuriančio nerealios erdvės įspūdį. Šį nerealumo jausmą dar labiau pastiprina keisti, ore sukūriuojantys skonio receptoriai, kūriny įgaunantys mėlynos, judančios formos pavidalą. Šį „skanų“ idilišką vaizdelį, vienu akimirksniu gali pakeisti plačiai išžiota, pasiruošusi kąsti burna su aštriais dantimis. Žiūrovas pats susikuria tolesnį šio užfiksuoto momento tęsinį – raudonos granato sultys teka, lašėdamos krenta, aptaškydamos gražią staltiesę.Ankstyvą pavasarį išeksponuotas Gabrielės darbas itin atitinka mūsų poreikius – po žiemos akivaizdžiai stokojame vitaminų. Turbūt ne vienas, žvilgterėjęs į šį darbą, pasijutome tarsi ta, karštligiškai ištroškusi sulčių, burna. Meistriškai ištapytos vaisių spalvos, formos, net juntama tekstūra, krintanti šviesa mus visiškai įtikina. Manau, ne vienam žiūrint šį darbą burnoje ėmė kauptis seilės.
Atrodo paprastas natiurmortas, o kiek potyrių gali sukelti. Tuo įsitikino atidaryme dalyvavę mūsų gimnazijos mokiniai ir mokytojai bei svečiai iš mokykloje vykusio tarptautinio mainų projekto. Smagu, jog mūsų sveikata rūpinasi ne tik medikai, bet ir menininkai.
Gabrielė: „Mano kūrinys iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįdomus, kaip paprastas natiurmortas, tačiau jis slepia net kelias reikšmes. Visų pirmą, juo norėjau sudominti mokinius, priversti sustoti ir žvilgtelėti, įtikinti, kad ne viskas visada būna taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Noriu priminti, kad dažnai reikia pasigilinti, įsižiūrėti, įsiklausyti, kad geriau suprastume. Juk pasaulis taip greitai juda aplink, tai kodėl nesustabdyti jo nors trumpam ir pabūti su savimi. Taip pat paveikslu norėjau įamžinti jausmą, kai kažko labai nori, jauti tam aistrą, tačiau jautiesi smerkiamas ir lieki nesuprastas aplinkinių. Geriausias gyvenimiškas pavyzdys tikriausiai būtų, kai gimnazistas renkasi profesiją, tačiau tėvai nepritaria jo pasirinkimui. O jeigu kūrinyje nieko ypatingo nematai? Nesijaudink, taip aš, kaip dailininkė, norėjau perteikti idėją, kad reikia įsižiūrėti, bet nieko nematymas irgi yra gerai. Aš džiaugiuosi, kad kiti pamatys mano darbą ir skirs bent minutę savo laiko į jį pažiūrėti. Taigi, kūrinys išties sukelia labai daug emocijų, o kuri labiausiai artima paliksiu nuspręsti jums“.
