Pirmadienį, sugrįžus po žiemos atostogų, mokinių laukė išskirtinė, jaudinanti diena: tokio nepaprasto įvykio fone, kai Prancūzija pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, Anykščių Jono Biliūno gimnazijos prancūzakalbiai pradėjo Tarptautinės Frankofonijos mėnesiui skirtą renginių ciklą
„Frankofoniškas tiltas Lietuva – Prancūzija“.
Pirmasis susitikimas su buvusiu biliūniečiu, rašytoju, radijo žurnalistu, dabar gyvenančiu Paryžiuje, Valdu Papieviu ir vertėja, aktore, asociacijos „ Lietuva – Prancūzija“ prezidente Caroline Paliulis.
Renginį pradėjo antros klasės gimnazistai. Martyno Žemaičio gitaros melodija nepaprastai derėjo su skaitomomis ištraukomis iš rašytojo romano „Eiti“ , neseniai Caroline Paliulis išversto į prancūzų kalbą. Vakarė Jasevičiūtė pasidžiaugė, kad gali skaityti dalyvaujant autoriui ir vertėjai ir kad ši ilgai laukta akimirka atėjo. Pavasarį mokiniai dalyvavo Prancūzų instituto skelbtame konkurse „Lire à haute voix“ („Skaitykime garsiai“) ir, mokydamiesi nuotoliniu būdu, pagal Valdo Papievio romano „Eiti“ prancūzišką vertimą „Le morceau de ciel sur terre“ sukūrė filmuką.
Šiandien autorius ir vertėja pristatė romaną „Eiti“, kuris 2010 m. buvo nominuotas Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų prozos kategorijoje, o į prancūzų kalbą išverstas po dešimties metų.
Versti į prancūzų bei kitas kalbas jau pradėtas ir knygų mylėtojams žinomas romanas „ Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ (2015), kuris pateko į geriausių metų knygų penketuką (pagal jį kuriamas filmas).
Nors anykštėnas Valdas Papievis 2016 m. apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romano estetiką, bet susitikime rašytojas kalbėjo kukliai, lyg vėl pasijutęs geru mokinuku, kuriam daugelis mokytojų biliūniečių buvo lyg kelrodžiai į jo ateities taką. Juto ir dabar mokyklos dvasią ir kartu pastebėjo, kad gyvenimas - tai grįžimas ir išsiskyrimas, kad laikas keičia net vietą. Jis sakė, jog truputį sutrinka, kai jį pavadina rašytoju. Rašytojas – profesija, amatas. Rašyti jam niekada nebuvo darbas, veikiau – būsena. Pasakojo, jog rašyti pradeda spontaniškai, nieko neplanuoja, dažnai - net siužeto.
Anot rašytojo, romanas „Eiti“ – gimtadienio vaikas. „In The Mood for Love“ filmo muzika, visu garsu paleista, pro langą akimis pasitinkant artėjančios audros debesis virš Paryžiaus , lyg paspaudė gaiduką – rašyti! Autorius, pradėdamas rašyti, težinojo, kad ten bus jau savu tapęs Paryžius, visada jį magiška jėga traukiantis, lavandomis kvepiantis bei susitikimais su argentiniečių rašytoju Chuliju Kortasaru (Julio Cortazar) užburiantis Provansas.
Vertėja Caroline Paliulis palygino Valdo Papievio kūrybą su prancūzų dailininko, impresionizmo vado Klodo Monė (Claude Monet) kūryba. Rašytojas fantastiškai detaliai pagauna kasdienybės momentus. Versti romaną nebuvo lengva, net ir lietuvių kilmės prancūzei, sugrįžusiai į senelių žemę - Lietuvą. Caroline kalbą palygino su pianino skambesiu, nes ji vaizdinga, turtinga, pilna įvairių niuansų. Prancūziškas knygos rankraštis nuėjo ilgą kelią, kol pagaliau rado mažą, originalią leidyklą „Le Soupirail“, pasiryžusią išleisti Lietuvos rašytojo romaną, kai tuo tarpu didžiosios Prancūzijos leidyklos atsisakė.
Valdas Papievis džiaugėsi vertėjos darbu ir jį palygino su persikraustymu į kitus namus, kur viskas sava, jauku.
Vėliau atsakė į gimnazistų klausimus ir pripažino, kad jaučiąs, jog „ tikrovė aplenkia mano vaizduotę“. Suabejojo, ar gyvenime galima ką esminio išmokti, bet ir sakė žinąs, kad iš bet kokios situacijos reikia išeiti - nusibrozdinti kelius, alkūnes, bet išbristi iš brūzgynų.
Knygas rašo sau, kitam, visiems. Rašytojas kalbėjo apie neseniai pasirodžiusią, jau daug dėmesio sulaukusią ir patekusią į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką (2021) naują knygą „Ėko“: tuščią Paryžių, vienatvę, emigrantus ir tuščioje aikštėje liepsnojančią Katedrą, tarsi matydamas, kad taip ir įvyks po metų. Rašytojas juokavo, jog , pasirodo, yra pranašas.
Valdas Papievis paslaptingai užsiminė apie naujai rašomą knygą, bet tam, kad ją parašytų, turi nuvykti į susikurtą miestą.
Caroline Paliulis ir Valdas Papievis papasakojo, kaip jiedu, prancūzaitė ir lietuvis, susipažino. Ir kaip lietuvis pasirinko Paryžių, o prancūzė – Lietuvą.
Po susitikimo svečiai dėkojo biliūniečiams frankofonams, kad taip kūrybingai ir maloniai, kaip reta, buvo sutikti jaunimo.
Asociacijos „ Prancūzija – Lietuva“ prezidentė dovanotoje knygoje „Un morceau de ciel sur terre“ įrašė: „ Joli pont entre la France et la Lituanie. Merci.“(Gražus tiltas tarp Lietuvos ir Prancuzijos. Ačiū.)
Biliūniečiai išlydėjo garbius svečius, sustojusius vienoje stotelėje iš jų dar ilgo frankofoniško tilto „Lietuva – Prancūzija“. Tad dar laukia daug renginių ir projektų, skirtų Europietiškai frankofonijai: susitikimai su buvusiu biliūniečiu, frankofonu, LR Socialinės apsaugos ir darbo viceministru Audriumi Bitinu ir Nantes licėjaus mokytojais iš Prancūzijos; projektai „Lietuvių menininkų kūryba Prancūzijoje“, „Napoleono pėdsakai mano rajone“, „Prancūzija ir Europos Sąjunga“, virtuali dailininko Antano Mončio paroda ir kt. Po dviejų savaičių trečiokė Ugnė Taurelytė atstovaus Anykščių rajonui Lietuvos mokinių respublikinėje prancūzų kalbos olimpiadoje.
Laima Juzėnienė
