Erasmus+ projektas „Mąstome žaliai: ekoturizmas tvarioms bendruomenėms
Po ilgų karantino suvaržymų Lietuvos mokyklose vėl įsibėgėja projektinė veikla. Anykščių Jono Biliūno gimnazijoje taip pat po beveik metus trukusios pertraukos tęsiamas Europos Komisijos

finansuojamas daugiašalės mokyklų partnerystės Erasmus+ projektas „Mąstome žaliai: ekoturizmas tvarioms bendruomenėms“.

Prieš pat mokinių rudens atostogas, spalio 17 – 22 dienomis, keturios merginos iš IVd klasės Aistė Nadolskytė, Odeta Pyragaitė, Vytautė Tumaitė ir Agnė Vilytė bei du mokiniai iš IIe klasės Fausta Bagočiūnaitė ir Tomas Žąsinas, lydimi gimnazijos mokytojų Jūratės Musteikienės ir Andriaus Vitkūno, dalyvavo projekto partnerių iš Ispanijos, Portugalijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos susitikime Slovėnijos sostinėje Liublianoje.

Prieš kelionę apie Slovėniją buvome mažai ką girdėję ir galbūt šią nuostabią šalį nepelnytai nuvertinę, o apsilankymas joje mūsų lūkesčius pranoko. Nesitikėjome pamatyti tiek daug tvarių lankytinų objektų, kurie, pasirodo, tėra tik mažytė dalelė to, ką  Slovėnija gali pasiūlyti ją lankantiems svečiams, kuriems svarbu saugoti gamtą. Ši šalis dėl daugybės nuostabių dalykų ilgam įstrigo mūsų atmintin.

Šalyje ilgiausia Savos upė leido pajusti, koks šaltas ir geliantis gali būti kalnų vanduo. Bledo ežeras kartu su Predjamos pilimi suteikė galimybę įsivaizduoti, kaip viduramžių pilys kalnų glėbyje atrodė senovės laikais. Liublianos senamiestis, su mokytojo iš Slovėnijos Sebastjano pagalba, atvėrė akis paprastai tiesai, leidusiai suprasti, koks reikšmingas istorijai yra kiekvienas žmogus. Postojnos urvai tapo įsimintiniausia visos kelionės metu aplankyta vieta, nes giliau po žeme nusileisti jau nebuvo įmanoma. Šie drakoniški ir stebuklingi urvai, pribloškiantys paslaptingų stalaktitų ir stalagmitų salių grožiu, tikrai nenuspėjami: nors žinojome, kas mūsų laukia, tačiau negalėjome net įsivaizduoti tokio stipraus įspūdžio. Niekada nežinai, kas dedasi tau po kojomis...

Susitikimo organizatoriai neatsitiktinai sudarė tokį įstabių lankytinų objektų sąrašą, mus džiuginusį visą laiką, likusį nuo projektinės veiklos užsiėmimų mokykloje. Kadangi projekto esmė skatinti kelionių mėgėjus ugdytis aplinką tausojančius įpročius, todėl ir mūsų aplankytos vietos buvo parinktos tokios, kuriose būtų galima pasimokyti, kaip veiksmingai rūšiuoti atliekas bei lankytojus skatinti kuo mažiau šiukšlinti ar naudotis kuo ekologiškesnėmis susisiekimo priemonėmis. Geriausias rūpinimosi aplinka pavyzdys – Liublianos miesto Tarybos sprendimas senamiestyje uždrausti bet kokias transporto priemones, išskyrus dviračius, jį visiškai paliekant pėsčiųjų ir dviratininkų džiaugsmui. Maža to, kiekvienas Slovėnijos sostinės gyventojas yra įpareigotas rūšiuoti buitines atliekas, antraip, jam gresia solidi bauda.

Nors mus nustebino Slovėnijos gyventojų dėmesys ekologijai ir tvarumui, tačiau pastebėjome vieną trūkumą -  šalyje nėra depozitu grįstos taros surinkimo sistemos, kuri mažintų aplinkos taršą. Tai vienas iš dalykų, kuriais jiems pasiūlėme pasidomėti.

Projektinių užsiėmimų metu mokiniai ir mokytojai sužinojo daug naudingos informacijos apie tvarų turizmą, jo plėtojimo galimybes vietos bendruomenėse, jo svarbą ir ateities perspektyvas. Tolimesnėse projektinėse veiklose mokiniai išleis bendrą nuotraukomis iliustruotą lankytinų vietų savo gimtajame mieste albumą anglų ir dar penkiomis projekte dalyvaujančių šalių kalbomis. Be to, sukurs keletą vienos minutės trukmės šmaikščių ekoturizmo idėją puoselėjančių filmų, o svarbiausia, ieškos minčių, virsiančių vietos verslininkams patraukliu pasiūlymu ir verslo idėja, kaip būtų galima vystyti tvarų turizmą regione, pirmiausiai teikiantį naudą vietos bendruomenėms.

Be kvapą gniaužiančių aplankytų vietų viešnagės svetingoje šalyje metu mūsų skonio receptoriai taip pat gavo progą pasilepini slovėniškos virtuvės delikatesais. Dar ilgai prisiminsime bureką – sūraus skonio varškės bandelę, puikiai malšinančią alkį, ar nacionalinį desertą – į keksą panašų sluoksniuotą pyragą.

Susitikimo organizatoriai buvo labai draugiški ir rūpinosi kiekvienu dalyviu be jokių išimčių. Amžinai būsime jiems dėkingi už Tomui dovanotas kojines, kurių jam prireikė, kai šis netyčia įžengė į ežerą. Galiausiai, už jaukius ir įdomius pokalbius, papasakotas istorijas bei puikų laiką kartu nuoširdžiai tariame ačiū draugams, su kuriais susipažinome savaitės, praleistos Slovėnijoje, metu. Nekantraujame sulaukti jų kitų metų kovo 20 – 26 dienomis mūsų gimnazijoje ir supažindinti su savo mokyklos draugais. Net neabejojame, kad mūsų visų juokas aidės visuose Anykščiuose, o vykdomos projektinės veiklos bus daug kuo naudingos visai miesto bendruomenei.

 

Susitikimo Liublianoje dalyviai