Ilgalaikis tarptautinis kino edukacijos projektas „Le Cinéma, cent ans de jeunesse / Kinas, šimtas metų jaunystės“ užbaigė 2025–2026 metų sezoną. Kino mokymai su kino režisiere S. Vaičiūnaite, operatore A. Vilčinskaite, garso režisiere F. Pilkaite, VšĮ „Meno avilys“
kinotyrininke G. Žulyte bei mokytoja R. Miškiniene ištisus metus vedė dvi vienuoliktokų medijų meno kurso komandas ilgu ir nuosekliu kino kūrimo keliu.
Projekto tema „Gyventi čia ir kažkur“ skatino gilintis į anykštėnišką tapatybę, nagrinėti jauno žmogaus gyvenimo aktualijas, o panirimas į personažų atsiminimų, vaizduotės ir minčių pasaulį padėjo patirti išorinio ir vidinio gyvenimo dermės svarbą.
Projekto metu gimė du filmai: „Viena ketvirtoji“ (kūrybinė komanda: N. Leitaitė, G. Šilaikaitė, R. Laurinavičiūtė, R. Urbutytė, A. Dapkutė, R. Pilinka) ir „Savyje“ (kūrybinė komanda: S. Šeštokaitė, J. Rulevičius, M. Miškinis, R. Alešiūnaitė, E. Puolytė, M. Ražinskas).
Atlikusios tris individualias ir grupines užduotis, patyrusios filmų scenarijų pristatymų (pitch'ų) momentą, išsigryninusios filmų istorijas, komandos kibo į savo filmų kūrimo procesą. Filmavimo procesai pareikalavo papildomų vidinių resursų – energijos turėjo pakakti ne tik kasdieniam mokymuisi, bet ir filmo lokacijų paieškai, sudėtingų scenų filmavimui, o dažnu atveju – ir perfilmavimui. Teko paaukoti nemažai asmeninio laiko, juk filmo scenos vyksta įvairiu paros metu. Tam, kad gimtų filmas, komandos turi dirbti darniai, o kiekvienas jų narys – prisiimti asmeninę atsakomybę. Kad filmas išsipildytų, svarbu, jog kiekvienas kino kūrimo elementas – scenarijus, vaizdas, garsas, montažas – darniai susijungtų į vientisą pasakojimą. Tai buvo net devynis mėnesius trukęs, ilgas ir daugelį kompetencijų ugdęs kūrybinis kelias. Sukurti du jautrūs, įtaigūs ir jaunam žmogui aktualias istorijas pasakojantys filmai tik patvirtino, jog kinas padeda auginti asmenybes bei stiprinti jaunų žmonių savivertę.
Baigiamajame projekto festivalyje Vysbadene (Vokietija) Lietuvai atstovavo filmas „Savyje“ ir visa jo kūrybinė komanda. Filmų pristatymai vyko istoriniame secesijos stiliaus kino teatre „Caligari“. Išties kyla daug emocijų, kai po filmo parodymo, edukatorių klausimų ir komandos narių atsakymų mikrofonas atsiduria prancūzų režisierės Claire Burger rankose ir mes išgirstame: „kokia organiška vaidyba“, „jūs legalizuojate vyrišką jautrumą“, „pasirinktas įtaigus montažas padeda atskleisti svarbią istoriją“, „garsas organiškas, kuria filmo atmosferą“, „itin gražūs filmo kadrai“. Vakare miesto parke vykusiame piknike teko išgirsti dar daugiau gerų atsiliepimų – tiek iš kitų šalių komandų jaunimo, tiek iš kino mokytojų ir edukatorių. Filmo komanda apsilankė Frankfurte esančiame Vokiečių filmų institute ir muziejuje, kur galėjo susipažinti su kino istorija bei pamatyti vokiečių kino režisieriaus W. Wenderso kūrybai skirtą parodą.
O anykštėnus ir miesto svečius kviečiame susitikti Miesto šventėje, kur galėsite pamatyti abu filmus bei išgirsti savo patirtimis besidalijančius jų kūrėjus.
Fotoreportaže dalijamės abiejų filmų kūrimo proceso nuotraukomis bei fotoįspūdžiais iš filmo pristatymo Vysbadene.
