Apsikabinimas

Išties šventiškas kūrybinis darbas jau kurį laiką džiugina „1 kūrinio galerijos“ lankytojus. Jo autorė IIId klasės mokinė Ugnė Timukaitė daugeliui jau gerai žinoma savo kūrybiniais pasireiškimais. Šį kartą Ugnė žiūrovus pasitiko grodama kanklėmis ir švelniais garsais skatindama žiūrovus nurimti ir suklusti. Atidarymas buvo kupinas pakylėtos nuotaikos, o gausus būrys susirinkusių bylojo, jog Ugnės kūryba paliečia žiūrovus ir klausytojus.

Prie šio Ugnės paveikslo žiūrovas gali praleisti ne vieną akimirką ir ne vieną dieną – jo daugiasluoksnis, daugiaprasmis pasakojimas nepalieka abejingų. Jame susijungia Ugnės vaizduotė ir patiriama realybė, o 20 skirtingų įvairiomis technikomis išpieštų/ ištapytų lapelių susijungia į vieną darnią istoriją. Ji mus, žiūrovus, veda po nekasdieniškas erdves, leidžia susitikti įvairiausius personažus, pajusti stebuklingų žiedų grožį, kasomis supina mūsų išgyvenimus, jausmus, patirtis ir nuveda prie šilto, jaukaus, brangaus Apsikabinimo. Juk taip svarbu ir gera po visų klajonių sugrįžti į saugią širdies kertelę, sakančią – tu man esi brangi/us ir reikalinga/s.

„Kai man baisu, savo apmąstymams į dangų paleisti mintimis susikuriu permatomą skaidrų it ryto rasa šydą ir tarsi dangčiu save užkloju. Jis sugaudo mano mintis.“ Šie Ugnės paveiksle parašyti žodžiai gali paskatinti kiekvieną kebliose situacijose neprarasti savęs ir rasti savo sprendimą.

Tad mėgaukimės iš Ugnės vidinio grožio ir begalinio kūrybinio talento gimusiu kūriniu, interpretuokime jį savaip, kalbėkimės ir klajokime minčių labirintais. Ieškokime jame savo išgyventų kasdienybės akimirkų, būkime geri, pasitikintys, draugiški sau ir supantiems mus žmonėms. Te Metų virsmas mums būna ramus ir harmoningas.

Ugnė:

"ENDO-viduje"

"Iš vidaus į išorę" yra vienas mano mėgstamiausių pasakymų. Žiemos ir advento laikotarpis yra būtent tas laikas, kai mums tenka atsigręžti į tą savo vidų, o jis toks begalinis, kartais chaotiškas, kartais ramus, o kartais toks gilus ir komplikuotas, kad vien prisilietus pradeda skaudėti galvą.

Dabar taip trumpai pasakius, apkabinu (apkabinimai yra labai labai svarbūs), o kai nebus kas galėtų apkabinti, apkabink save. Svarbu visame šitame gražiame chaose pamatyti, įvertinti ir priimti save tokį, koks esi ir niekas kitas to geriau neišreiškia, kaip kad geras, šiltas, jautrus apkabinimas.“