Jauni ar seni, visi mes norime būti laisvi. Gyvendami laisvėje ir diskutuodami apie dabartinę Ukrainos – Rusijos situaciją, sunkiai įsivaizduojame gyvenimą tų žmonių, kurie visą laiką bijo, negali reikšti savo nuomonės, jiems daug kas uždrausta. Man baisu pagalvoti apie kariaujančiose  šalyse gyvenančius vaikus, todėl karo akivaizdoje pradėjau dar labiau vertinti savo šalį, kalbą ir laisvę. Laisvė yra bene viena svarbiausių vertybių tautą mylinčiam, pilietiškam žmogui. Mes privalome kovoti dėl laisvės, kad neatsitiktų kaip Ukrainoje, nes gyvenimas nelaisvėje yra kalėjimas. Lietuviai žino, ką reiškia gyventi nelaisvoje šalyje, todėl turime nemažai parašytų kūrinių apie tautos siekį išsivaduoti, ginti savo kalbą ir kovoti dėl laisvės. Taigi, kiekvienas žmogus turi teisę būti laisvas ir turi būti ištikimas Tėvynei bei tausojantis ir gerbiantis savo kalbą, papročius.

                      Vertybių, kuriose atsispindi žmogaus ištikimybė savo tautai, yra daug. Viena svarbiausių yra Tėvynės meilė. Kiekvienas pilietiškas žmogus turi rodyti meilę savo Tėvynei. Vienas iš būdų -  aukštinti savo kalbą. Lietuvių kalba yra labai graži ir skambi, ja galime didžiuotis. Mes turime daug nuostabių dainų, kurias dainuojame per šventes, taip išreikšdami meilę savo šaliai. Man meilė savo kraštui asocijuojasi su meile ir pagarba motinai ir tėvui.

                      Taigi, pilietiškam, teisingam, patriotiškam žmogui svarbiausia yra Tėvynės meilė ir tiesa bei laisvė. Privalome vertinti, džiaugtis, didžiuotis ir aukštinti savo šalį, nes jei mes ne lietuviai, tai kas mes?