Energijos pliūpsnis  – taip norėtųsi įvardinti Karolinos Stepukaitės tapybos darbą “1 kūrinio galerijoje”.

 Išoriškai rami, savita, susikaupusi Karolina pristato tapybos darbą, kuriame užfiksuota žmogaus patirta euforijos būsena. Didžiulė erdvė aplink  žmogų Visatos akivaizdoje. Dangus ir aplinka perteikia išgyvenimų emocinį krūvį. Potėpiais žaidžiama: jie sodrūs, judrūs, daugiasluoksniai . Jų dėka, sukuriama  įtampa, judėjimas, išgyvenimas. Paveikslo koloritas nuo ryškiai raudonų iki intensyvios mėlynos kuria ypatingą nuotaiką – ribinę ir retai patiriamą maksimalaus emocinio džiugesio būseną. Karolina atsiskleidžia kaip stipri tapytoja, meistrė, gebanti savo kuriamu menu iškviesti žiūrovą dialogui. Šis kūrinys neabejotinai skatina žiūrovą jį įsileisti, patirti, grožėtis.

Karolina savo darbą papildo keletu itin svarbių žodžių iš dabartinės lietuvių kalbos žodyno:

 euforija, jausmas, laimė, dangus, žmogus, aukštis, gamta, saulėlydis, debesis.

Euforija – mediciniškai atpažįstama kaip protinė ir emocinė būsena, o apibrėžiama kaip gerovės jausmas. Šnekamojoje kalboje ši sąvoka vartojama, norint apibūdinti nepaprastai stiprų jausmą, neprilygstamą pakilumo būseną, laimę, kuri peržengia racionalumo ribas.

Jausmas – malonus ar nemalonus pergyvenimas, emocija. Jausmu arba emocija, vadinamas žmogaus pergyvenimas savo santykio su tuo ką jis pažįsta ir veikia.

Laimė – pasitenkinimo, gerovės, gyvenimo džiaugsmo būvis.

Dangus – matoma skliautų pavidalo žemę supanti oro erdvė. Tikinčiųjų įsivaizdavimu Dievo (arba dievų), angelų, šventųjų ir gerųjų žmonių vėlių buveinė, rojus, dausa.

Žmogus – mąstanti ir kalbanti būtybė.

Aukštis – iškilimas iš apačios į viršų, aukštumas. Nutolimas nuo žemės.

Gamta – visa kas egzistuoja organiniame ir neorganiniame pasaulyje. Giminė, prigimtis, kilmė. Dorybė.

Saulėlydis – saulės leidimosi laikas.Nusileidusios saulės atšvaitas, spinduliai. Vakarų kryptis, vakarai.

Debesis – susitelkę, sutirštėję vandens garai ore.