Šiandien, kovo 28 d.,  „1 kūrinio galerijoje“ - vėl nauji veidai ir nauji kūrybiniai sumanymai. Eglė Krivickaitė ir Kotryna Danytė iš IIIa klasės pristatė batikos darbų ciklą, kuriame skleidžiasi gyva Jono Biliūno dvasia - įvairiais metų laikais medžių apsupty stūksantis „Laimės žiburys“.

Merginos rašo: 

„Pavasaris, ruduo, žiema, mums, mokiniams, asocijuojasi su gyvenimu mokykloje. Dienos šviesą, padiktuotą metų laikų kaitos, mes stebime kiekvieną dieną. Vasaros laikotarpį išskiriame iš kitų, nes vasara mums patinka labiausiai. Vasaros naktis, kuomet nurimsta dienos garsai, o šviesa priblėsta, tuomet mes matome tik tai, kas mums iš tikrųjų rūpi. Ne taip, kaip kitais metų laikais, kada mums turi rūpėti viskas (viskas: namų darbai, užklasinė veikla, poreikis rasti laisvo, neįpareigojančio laiko ir kt.). Nors kasdienis gyvenimas mus stipriai vargina, mes gebame pajusti laiko tėkmę.

Šie batikos technika atlikti darbai yra vienas ir tas pats motyvas – miško apsuptyje stūksantis „Laimės žiburys“. Rašytojo J. Biliūno amžinojo poilsio vieta - monumentas nekinta, tačiau miškas, gamta aplink jį nuolat keičiasi. Pavasaris nuspalvina aplinką švelniomis gaiviomis spalvomis – kalno papėdė pasipuošia pavasariniais žibuoklių žiedais. Vasara mus domina nakties ramybe ir paslaptingoje mėnulio šviesoje išryškėjusiais pastato kontūrais. Ruduo paskandina pastatą gelstančių medžių spalvų paletėje. Žiema apgaubia šią vietą balta tyla ir skleidžia artėjančios šventės nuotaiką.

Šis tekstilės darbų ciklas - tai mūsų kūrybiniai pamąstymai, sujungę J. Biliūno kūrinių dvasią su mūsų gyvenamuoju laikotarpiu. Juk čia, prie „biliunkalnio“, prasideda ir pasibaigia kiekvieni mokslo metai. Čia skleidžiasi ir dūžta mūsų svajonės gerai mokytis ir tikėtis, jog šie metai bus geresni nei praėjusieji. Čia įsižiebia „Laimės žiburio“ viltys ir lūkesčiai, jog pasaulis mūsų laukia.“