Ilgai lauktas susitikimas su nauju kūrybiniu darbu „1 kūrinio galerijoje“  įvyko 2020 metų gruodžio 1-ąją. Jo autorė – nuostabi, kūrybinga, įvairiapusiška mergina Aistė Nadolskytė

iš III d klasės – šiuo kūriniu į neįprastą mokyklos gyvenimą įnešė jaunatviškos žaismės, lakios vaizduotės ir harmonijos nuotaiką.

Gyvename keistu laiku, pandemija po kaukėmis paslėpė mūsų šypsenas, buvimas kartu, bendravimas, dalyvavimas, įsitraukimas prislopo. Tapome uždaresni.  Mūsų akys įgavo dar didesnę svarbą. Kas atsispindi mūsų akyse? Sumišimas, nerimas, neįprasta būsena? Ar laisvo, gyvenimu besidžiaugiančio žmogaus žvilgsnis? Aistė sukūrė darbą, kuris puikiai atspindi visas šiuo metu išgyvenamas aktualijas.

Paveikslo centre yra jaunas žmogus, akivaizdu „biliūnietis“, nes dėvi gimnazijos mokyklinį švarką ir segi gimnazijos ženkliuką. Tai gimnazijos 100-ečio jaunuolis, šio laikmečio liudininkas.  Jo pasaulis kupinas fantazijos, ryškių emocijų. Jis - lakios vaizduotės, stiprus savo vidumi, iš jo sklinda ramybė.

Aistės sumanymas į savo kūrinį įtraukti žiūrovą yra labai originalus sprendimas. Taigi, prieik arčiau, prieik taip arti, kad jo akyse pamatytum savo akis, ir tu suasmeninsi šį paveikslą. Šio kūrinio akys yra tavo akys. Kaip žvelgsi tu -  taip žvelgs šis kūrinys. Argi tai ne nuostabi mintis?

Šio kūrinio patirtis leidžia teigti, jog mes vienas kitam esame savęs paties veidrodis.

Aistė apie save ir kūrinį :

„Mintį sukurti kūrinį paskatino mokykloje veikianti „1 kūrinio galerija“. Tai tarsi galimybė man pačiai išbandyti save ir išdrįsti sukurti. Juk aš nesimokiau dailės, nelankiau Dailės mokyklos, tai – mano saviraiškos rezultatas.  Mąsčiau apie tai, kas man svarbu, įdomu, apie ką norėčiau sukurti darbą, kodėl tokį paveikslą, kokiomis priemonėmis jį kursiu? Klausimų daug – yra ką veikti, o nuspręsti turiu aš pati. Ir čia prasideda mano kūryba.

Taip gimė menamo „biliūniečio“ persona. Priėjus ir pažvelgus į savo akis, tampi asmenine persona arba kiekviena/u iš mūsų. Išgyvename keistą laikotarpį, kai gauname daugiau laiko pažinti save. Bet tam pažinimui reikia kitų žmonių, jie tampa mūsų pačių veidrodžiu. Šiuo metu išryškėja bendravimo svarbumas, ryšys tarp žmonių. Anksčiau ši mintis man nebuvo tokia aiški.

Dabartinis mano gyvenimo periodas neatsiejamas nuo gimnazijos. Man tai ne tik vieta mokymuisi, čia aš vis giliau pažįstu save, „įsiveliu į visokius reikalus“, per kuriuos atrandu savo galimybes, imu labiau save vertinti. Manau, jog tiems, kurie mokykloje išdrįsta peržengti savo ribas, atsiveria akys.

Fono spalvų vingiai simbolizuoja „biliūniečio“ patirtus įspūdžius. Tai gali būti tą dieną, tą mėnesį ar tais metais išgyventa patirtis. Tos spalvos išsilieja ir paliečia tave. „Biliūniečio" akys yra tavo akys, juk tu esi „biliūnietis“, todėl įspūdžių vaivorykštė atspindi tavo gyvenimą AJBG, bet tu tas spalvas pats pritaikai sau ir nusprendi, ką jos tau reiškia.

Kūrinio idėja išsivystė karantino metu. Tiesiog kilo noras pažaisti spalvomis, o tuo metu gyvenimas atrodė kiek pilkokas. Buvau pasiilgusi mokyklos, nors ir kaip keista tai išgirsti iš mokinio lūpų. Mokyklos gyvenimas visada pilnas įvairių iššūkių, gal jie ne visada labiausiai džiuginantys, bet patirti juos – reiškia patirti save.“