Rengiantis naujiems 2020–2021 mokslo metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atliko būtinus teisės aktų pakeitimus, siekdama reglamentuoti ugdymo proceso organizavimą, švietimo pagalbos teikimą, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų (toliau – tarnybos) darbo sąlygas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu.

Priešmokyklinis ugdymas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-1193 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinti šie Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo (toliau – PUTA) pakeitimai:

• PUTA papildytas IV skyriumi „Priešmokyklinio ugdymo organizavimas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu arba esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu“, kuriame reglamentuoti savivaldybių bei mokyklų veiksmai esant ypatingoms aplinkybėms;
• įsigaliojus Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, PUTA papildytas nauju punktu, kuriuo gali būti sudaromos galimybės vaikams, ugdomiems pagal Priešmokyklinio ugdymo programą, tėvų (globėjų) prašymu ugdytis šeimoje;
• norint pagreitinti mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, savivaldybės vykdomosios institucijos, dalyvių susirinkimo (savininko) sprendimų priėmimą, patikslintas PUTA 7.1 punktas, kuriuo vadovaujantis yra galimybė kasmet tvirtinti ne visus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius, bet tik pasirinktą (-us) konkretų (-čius) priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelį (-ius);
• siekiant aiškumo dėl vienų metų ugdymo, PUTA papildyta nauju punktu, kad pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą vaikas antrus metus nėra ugdomas.

Bendrasis ugdymas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. V-1152 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-413 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinti 2019–2020 ir 2020–2021 metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano (toliau – PU BUP) pakeitimai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“, patvirtinti 2019–2020 ir 2020–2021 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų (toliau – BUP) pakeitimai.

Šiuose dokumentuose:

• pakeistas reguliavimas dėl ugdymo proceso organizavimo oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei ir 30 laipsnių šilumos ar aukštesnei. Ši oro temperatūra priskiriama ekstremaliai temperatūrai ir ugdymo procesas koreguojamas vadovaujantis PU BUP 6 priedu ir BUP 7 priedu. Jeigu esant ekstremaliai temperatūrai mokiniai į mokyklą nevyksta, jiems vykdomas ugdymo procesas nuotoliniu mokymo būdu;
• įsigaliojus Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, atkreipiame dėmesį, kad vaikų ugdymą (ugdymąsi) šeimoje tėvams (globėjams, rūpintojams) padeda organizuoti valstybinė, savivaldybės, nevalstybinė ikimokyklinio ugdymo mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) įteisintas pavienio mokymosi forma ugdymosi šeimoje mokymo proceso organizavimo būdas;
• siekiant sustiprinti mokykloje teikiamą švietimo pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, patikslintas PU BUP 51 punktas ir papildytas BUP 96¹ punktas, nurodant, kad, mokyklos vaiko gerovės komisijai priėmus sprendimą dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo(si) ir švietimo pagalbos teikimo, mokykla kiekvienam mokiniui sudaro individualų pagalbos planą, kuris gali būti individualaus ugdymo plano dalis. Taip pat PU BUP papildytas nuostatomis ir BUP VI skirsniu dėl ugdymo organizavimo mokykloje, kai mokykloje yra mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų;
• BUP papildyti nauju skirsniu „Ugdymo organizavimas grupine mokymosi forma nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokiniams, kurie mokomi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu“ (toliau – nuotolinis mokymo būdas). Skirsnyje aprašytas ugdymo proceso organizavimas nuotoliniu būdu;
• BUP numatyta galimybė mokykloms, turinčioms teisę įgyvendinti ugdymo procesą nuotoliniu būdu (vadovaujantis Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo), dalį ugdymo proceso įgyvendinti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 5–8 klasių mokiniams iki 10 proc. ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10, I–IV gimnazijos klasių mokiniams – iki 30 proc. ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus;
• mokykla, planuodama dalį ugdymo proceso organizuoti nuotoliniu būdu, turėtų:
• išsiaiškinti mokinių galimybes namuose mokytis nuotoliniu būdu, ypač atkreiptinas dėmesys į mokinius iš socialiai jautrios aplinkos. Jeigu mokiniai neturi sąlygų mokytis nuotoliniu būdu namuose, jiems sudaromos sąlygos mokytis mokykloje;
• įsivertinti turimą ir prieinamą skaitmeninį ugdymo turinį ir skaitmenines mokymo priemones;
• stebėti mokinių mokymosi krūvį ir reguliuoti mokytojų skiriamų namų darbų, kontrolinių darbų ir kitų patikrinimų apimtis ir tikslingumą;
• stebėti, kad priėmus sprendimą organizuoti ugdymo procesą keliomis formomis / būdais, mokiniai nepatirtų mokymosi nuostolių ir nebūtų pažeistos mokinių teisės ir teisėti lūkesčiai į mokymąsi;
• dalis BUP pakeitimų tiesiogiai, susiję su pamokų skaičiaus koregavimu:
• 1 pamoka padidėjo pamokų skaičius fizinio ugdymo dalykui 7 klasėje (3 pamokos per savaitę;
• sumažintas neformaliojo švietimo valandų skaičius 5–8 klasėse;
• 2 pamokomis sumažintas privalomų pamokų skaičius mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ir kartu pagal pirminio profesinio mokymo programos modulį (modulius). Minimalus privalomų pamokų skaičius III–IV gimnazijos klasėje – 26 pamokos per savaitę;
• PU BUP ir BUP papildyti nuostata, įpareigojančia mokyklą mokyklos ugdymo plane numatyti ugdymo organizavimo gaires dėl ugdymo organizavimo ypatingų aplinkybių laikotarpiu ar esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu;
• PU BUP ir BUP papildyti atitinkamai 6 ir 7 priedais dėl ugdymo organizavimo karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu arba esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu. Prieduose numatytos nuostatos veikia tik prieduose numatytomis aplinkybėmis;
• atkreiptinas dėmesys, kad PU BUP ir BUP atitinkamai 6 ir 7 prieduose yra numatyta nauja nuostata, susijusi su mokyklos vadovo sprendimais, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl ugdymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms arba esant aplinkybėms mokykloje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso būdu, gali priimti sprendimus:
• laikinai koreguoti ugdymo proceso įgyvendinimą. Tai dažniausiai susiję su lokaliomis aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, pvz., didelė oro tarša, žema oro temperatūra ir kt.: Pvz., pertvarkant pamokų tvarkaraštį, pvz., mokykla dėl susidariusių nepalankių mokymosi sąlygų gali organizuoti ugdymo procesą iš ryto – tik dalį pamokų, pvz., dėl aukštos aplinkos temperatūros;
• laikinai stabdyti ugdymo procesą. Ugdymo procesas gali būti laikinai stabdomas 1–2 dienas. Laikinai sustabdžius ugdymo procesą, vėliau priimami sprendimai dėl mokymosi praradimų kompensavimo būdų mokiniui;
• ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu, kai nėra galimybės tęsti ugdymo procesą grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu.

Praėjusiais mokslo metais mokiniai 3 mėnesius mokėsi nuotoliniu būdu. Labai svarbu įvertinti, ar mokiniai nepatyrė mokymosi praradimų. Esant mokymosi praradimų ar spragų, jos turi būti kompensuojamos, suteikiant mokiniams tikslingą mokymosi pagalbą, skiriant grupines ar individualias konsultacijas, papildomas pamokas ir kt. Mokymosi pagalba turi būti suteikta kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga, ypač atkreiptinas dėmesys į baigiamųjų klasių mokinių mokymosi poreikius.

2020–2021 mokslo metų trukmė: 1–4 klasių mokiniams – 175 ugdymo dienos, 5–10, I–III gimnazijos klasių mokiniams – 185 ugdymo dienos, IV gimnazijos klasės mokiniams – 163 ugdymo dienos. Pamokų skaičius numatytas ugdymo programai įgyvendinti negali būti mažinamas. Didinamas gali būti tik tuo atveju, kai mokyklai pakanka mokymo lėšų.

Švietimo pagalbos teikimas. Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-662, nustatyta, kad šios tarnybų funkcijos – informacinė, ekspertinė ir konsultacinė pagalba ir švietimo pagalbos teikimo koordinavimas gali būti vykdomos tiesioginiu ir (arba) nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių pobūdį teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas nevykdomas nuotoliniu būdu. Tais atvejais, jei ypatingų aplinkybių laikotarpiu specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui (vaikui) baigiasi įvertinimo dokumentų galiojimo laikas – dokumentų galiojimo laikas pratęsiamas iki ypatingų aplinkybių pabaigos. Pasibaigus ypatingų aplinkybių laikotarpiui tarnybos, atsižvelgdamos į esamą situaciją, nustato prioritetus – pasibaigus ypatingų aplinkybių laikotarpiui turi būti kompensuojamos prioritetinės sritys ir vaikų ugdymosi poreikių atlikimo laikas.

Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos apraše (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. V-1129) nustatyta, kad Komisija gali organizuoti posėdžius ir pasitarimus nuotoliniu ir (arba) tiesioginiu būdu (jei posėdžiai organizuojami nuotoliniu būdu, Komisija turi susitarti, kaip fiksuojami Komisijos sprendimai); ypatingų aplinkybių laikotarpiu Komisija funkcijas (išskyrus pirminį vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą) gali vykdyti nuotoliniu būdu. Pasibaigus ypatingų aplinkybių laikotarpiui, prioritetas teikiamas vaikų specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimui.

Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos apraše (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. V-1130), Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų teikimo ir kvalifikacinių reikalavimų nustatymo šios pagalbos teikėjams tvarkos apraše (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. V-1132), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos apraše (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. V-1134), Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos apraše nustatyta, kad mokiniams (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. rugpjūčio 3 d. įsakymas Nr. V-1133), kurie mokosi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, specialioji pedagoginė pagalba, specialioji pagalba, socialinė pedagoginė pagalba (išskyrus prevencinę veiklą) ir psichologinė pagalba (išskyrus psichologinį įvertinimą ir psichologinių problemų prevenciją) teikiama tiesioginiu būdu, o besimokantiems nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu – nuotoliniu ir (arba) tiesioginiu būdu (išskyrus minėtas išimtis). Ypatingų aplinkybių laikotarpiu Pagalba teikiama nuotoliniu (išskyrus minėtas išimtis) ir (arba) tiesioginiu būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių pobūdį. Jei Pagalba dėl objektyvių priežasčių neteikiama, pasibaigus ypatingų aplinkybių laikotarpiui Pagalba turi būti kompensuojama nustatant veiklos prioritetines sritis, peržiūrint veiklų atlikimo laiką.

Įgyvendindama Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių visuomenės psichikos sveikatai mažinimo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1596 (toliau – Planas), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 300 tūkst. Eur švietimo įstaigų psichologų priemokoms už papildomas konsultacijas psichologinių sunkumų patiriantiems mokiniams (švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-1043). Įgyvendinant Planą taip pat bus vykdomos šios priemonės:

• 2020 m. IV ketv. mokyklų ir pedagoginių psichologinių tarnybų / švietimo pagalbos tarnybų psichologams ir socialiniams pedagogams bus vykdomi mokymai dėl nuotolinio darbo organizavimo ir konsultacijų teikimo bei mokymai ir supervizijos streso įveikos, perdegimo sindromo požymių atpažinimo ir įveikos temomis;
• 2020 m. IV ketv. mokyklų ir pedagoginių psichologinių tarnybų / švietimo pagalbos tarnybų psichologams bus vykdomos supervizijos, skirtos aptarti atvejus, kai įvertinama ir padedama spręsti mokinio psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas bei traumos ir socialinių krizių įveikos temomis;
• 2020 m. IV ketv. bus vykdomi mokymai 60 mokyklos vaiko gerovės komisijos komandų, iš viso bus apmokyta 300 specialistų.

Šių priemonių įgyvendinimą organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra.

2020 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 45¹ straipsniu įstatymą. Šiuo įstatymo keitimu panaikinta 29 str. 10 d. nuostata, kuri diskriminuoja mokinį dėl specialiosios pedagoginės ir / ar psichologinės pagalbos reikmės, įtvirtintas įtraukties švietime principas, nustatyta, kad  ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti daugiau kaip vienas mokytojas, o kai dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo daugiau kaip vienas mokytojas. Kartu su mokytoju pagalbą mokiniui teikia švietimo pagalbos specialistai. Šis pakeitimo įstatymas visa apimtimi įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., todėl ateinantys mokslo metai – laikas įsivertinti ugdymo aplinkas, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijas, kelti kvalifikacijas ir kurti sąlygas kiekvienam asmeniui ugdytis, plėtoti savo galias ir gebėjimus, gauti reikiamą pagalbą, patirti sėkmę mokantis, socialinėje, kultūrinėje ir (ar) kitose veiklose ir būti nediskriminuojamam dėl ugdymosi poreikių įvairovės ir (ar) švietimo pagalbos reikmės.

Pažymėtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. įsigalios Švietimo įstatymo pakeitimo 8 dalis, kuri įteisins mokinio pažymėjimą kaip mokinio statusą patvirtinantį dokumentą. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priims Švietimo įstatymo pakeitimo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą.

Ugdymo proceso įgyvendinimo ypatumai 2020–2021 mokslo metais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra sutarusi dėl dviejų kriterijų, pagal kuriuos bus vertinamas epidemiologinės situacijos lygis dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) šalyje ir atskirose savivaldybėse, ir kokių priemonių reikėtų imtis esant atitinkamam sergamumo lygiui:

Rekomenduojami kriterijai:

1. 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų:

• < 3 atvejai
• 3–15 atvejų
• 16–25 atvejai
• > 25 atvejai

IR

2. 10 proc. ar daugiau per 2 sav. nustatytų naujų atvejų nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais ir įvežtiniais atvejais.

Rekomenduojamos priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu bus įvedamos kiekvienai savivaldybei atskirai, įvertinus ABU numatytus kriterijus bei papildomai turimus kitus epidemiologinius duomenis toje teritorijoje.

Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo būtinas sąlygas (sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-08-17 sprendimas Nr. V-1840) ir Neformaliojo vaikų švietimo organizavimo būtinas sąlygas (sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-08-17 sprendimas Nr. V-1841), patvirtino Pradinio ugdymo organizavimo būtinas sąlygas (sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-08-17 sprendimas Nr. V-1839), Pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinas sąlygas (sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-08-17 sprendimas Nr. V-1838) ir Aukštojo mokslo studijų, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo būtinas sąlygas (sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-08-17 sprendimas Nr. V-1837).

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savo tinklalapyje paskelbė rekomendacijas dėl ugdymo proceso organizavimo naujais mokslo metais (https://www.smm.lt/web/lt/naujienos/2020-2021-mokslo-metai), kuriose pateikti tam tikri ugdymo proceso organizavimo ypatumai, kurie leistų užtikrinti kiek įmanoma saugesnį ugdymo procesą mokyklose. Priimant sprendimus dėl ugdymo proceso organizavimo ypatumų konkrečioje mokykloje labai kviestume ieškoti individualių, išmanių, lanksčių sprendimų, nes skirtingos mokyklos veikia skirtinguose pastatuose, kurių pajėgumus ir galimybes geriausiai žino pačios mokyklos. 

Atsižvelgiant į esamą epidemiologinę situaciją, planuojama, kad nuo rugsėjo 1 d. ugdymas vyks įprastu būdu – mokyklų patalpose, tačiau laikantis didesnių saugumo sąlygų. Pagrindinis principas organizuojant ugdymą – valdyti mokinių srautus, kad būtų mažinamas skirtingose klasėse besimokančių mokinių kontaktas.

Rengiantis naujiems mokslo metams Nacionalinė švietimo agentūra organizuoja viešąsias konsultacijas bei mokymus mokyklų vadovams, mokytojams, mokyklų IT specialistams. Visą informaciją apie renginius bei registraciją į juos galite rasti Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje.