Galbūt geri darbai kainuoja mūsų asmeninį laiką, atidėtas į šalį knygas, nepažiūrėtus filmus, atotrūkį nuo socialinių tinklų? Galbūt ...

 

Bet kiek džiaugsmo atneša atgal mums sugrįžę padėkos žodžiai ir švelnumas senolių akyse. Kaip gera girdėti, kad mumis tiki, kad savanoriai, pasak vieno garbaus senolio, labai teisingais ir dorais akmenėliais grindžia savo gyvenimo kelią. Kaip gera girdėti, kad trečiokė gimnazistė Rugilė ir vėl parašė senolei sveikinimą, su kuria susipažino pernai prieš šv. Kalėdas, kad vėl tikisi sulaukti atsakymo. Šiandien vėl puošėme ligoninės slaugos skyrių. Gydytoja V. Pažerienė sako, kad jis per šventes visada būna pats jaukiausias. Susitikome mielą Antaną, kuris jau perkopęs 95 metus, bet puikiai prisimena, jog kai buvo trisdešimties statė mūsų gimnaziją ir šoko ant jos stogo Gimnazistai vaišinosi kava, šakočiu ir pasiliko pabendrauti su ligoniais. Ačiū savanoriams. Na, o vakar netikėtai mus aplankė ARSPC darbuotoja Vilma, kuri mūsų vyresniųjų draugų vardu dar sykį padėkojo už susitikimą bažnyčioje ir parapijoje – atnešė didžiulį šakotį – nes taip senoliai savanoriams išreiškė padėką. Valgom jį gardžiai ir planuojame kitus darbus: mūsų gimnazisto Aurelijaus ir jo tėvelio darytos nuotraukos su nuoširdžiais sveikinimais aplankys prieš šventes mūsų senjorus jų namuose. Anot M. Mikutavičiaus: „Pasveikinkim vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva“.

Mokytoja Daiva Kuprionienė