Jau tryliktus metus gimnazijoje gyvuojanti „1 kūrinio galerija“ telkia kūrybiškas asmenybes bei pristato dabarties moksleivių nepriklausomą meną.

Lapkričio 14 d. atidarymas su abituriente Tautvile Mirklyte ir jos kūriniu tik patvirtino faktą, jog kūrybos erdvė teikia mums, žiūrovams, daug minčių apmąstymams. Stipri, laisva, išraiškinga asmenybė žiūrovams pateikė nenudailintą meną ir išgrynintą aktualiją. Savo kūrinio pagrindine tema autorė pasirinko žmogaus dualumą: mumyse glūdintys vidiniai „demonai“ dienos šviesą išvysta gerokai pagražinti bei sumažinti. Kompozicijos pagrindą ir esminę idėją atskleidžia iš profilio nupiešta, horizontaliai paguldyta,  stambi „būtybės“ su aštriais dantukais galva. Iš plačiai išžiotos gerklės, garo pavidalo debesy išnyra trapi, nudailinta merginos figūra raudonu audeklu užrišta burna. Akivaizdu, aplinkai mes stengiamės save pateikti pagražintu pavidalu ir nutylime tiesą apie save. Įtaigumo darbui suteikia autorės pasirinkta atlikimo technika. Paveikslui kurti panaudota antrinė žaliava – medžio plokštė, turinti savo faktūrą bei spalvą, tai padeda paveikslą padaryti gilų bei sukurti nerealumo nuotaiką.  Atlikimo maniera pasirinkta neatsitiktinai – Tautvilei įdomi tatuiruočių, graffiti, pirmykščių tautų meno stilistika ir akvarelinių spalvų švelnumas. Jungdama skirtingus piešimo būdus, autorė sukuria savitą vaizdavimo būdą, kuris padeda išryškinti idėją. Spalvotos, dekoratyvios linijos atskiria pagrindinę figūrą nuo abstrakčios atmosferos, taip sukuriamas erdvės įspūdis. Atmosferoje vykstantys persiliejimai, ištirpimai, abstraktūs akcentai kuria judėjimo, kitimo, persikeitimo nuotaiką. Toks menas, skatina mus žiūrovus stabtelėti dažniau, įsižiūrėti atidžiau, suvokti giliau.

Džiugu ir smagu, jog kiekvienas atidarymas tampa unikalia galimybe, susipažinti su nauju kūrėju, pažvelgti į jaunimo kuriamą meną,  atkreipiantį žiūrovo dėmesį į aktualias temas ir idėjas, kurios šioje erdvėje tampa matomomis ir kviečia žiūrovus domėtis bei diskutuoti.

Tautvilė apie save:

Aš – tobulybės priešingybė,/Nuvertinu per daug save./Mano gyvenimas – mano vertybė,/Džiaugiuosi, ką turiu jame.

Aš tyli kaip krentančios snaigės –/Nekelsiu triukšmo ir būsiu rami./Gyvent pradėjau kaip lėtos sraigės – /Lėtai lipau ir supratau – aš naivi.

Mano asmenybė keista,/Net nežinau, ko iš tikro noriu./Neapsisprendusi ir nesuprasta,/Apie nieką... ir viską... svajoju.

Dar daug ką galiu pasakyti,/Tačiau užtenka kalbėt apie mane./Tiesiog... aplinką, jausmus tapyti/Ir išlieti bandau per save...

Aš esu Tautvilė – žmogus kempinė. Sugeriu aplinką, o kai persipildau išsilieju ant popieriaus, sienų, nosinių bei kitų paviršių. Mano kūrinys svarbus man, tačiau visai kitą reikšmę turi kitiems.

Aš matau vieną, jūs – kitą... Ir viskas čia gerai.