Nors vasara..., atostogos…, pabėgimas nuo kasdienės rutinos skamba viliojančiai, tačiau kuriančiam jaunam žmogui pakanka jėgų viskam ir… nepaisant vilionių. Liucija Juodviršytė, abiturientė, prieš pat brandos egzaminus, pateikė siurprizą - „1 kūrinio galerijoje“ pristatė jaunatvišku lengvumu alsuojantį tapybos darbą.

Merginos šešėlio atvaizdas, praturtintas kosmoso platybėse plytinčiais žvaigždžių spiečiais, nusiima nuo savęs KAUKĘ. Jos ranką apveja žaliuojantys bei žydintys augalai, o pakelta galva bei nebylus šypsnys veide išduoda nuostabią išsivadavimo būseną. Koks vidinis kosmosas turi būti žmoguje, kad jis turėtų drąsos atsiverti ir būti savimi? Tai analizuoja, apie tai kuria, tai svajoja Liucija, pati trykštanti gyvenimo džiaugsmu ir pilnatve. Pasaulis dar rožinis, bet didžiulis vidinis polėkis suteikia drąsos tikėti savimi. Menas turi galią išlaisvinti emocijas.